Kaip toliau klostėsi Tavo karjera po studijų?

Mano karjera prasidėjo jau studijų metais. Jau trečiame kurse įsidarbinau elektros įrankių vadybininku, pardavinėjau elektrinius „Hitachi“ įrankius, tai buvo, savaime suprantama, dalis etato, bet tai pirmasis mano oficialus darbas biure, nes iki to laiko užsidirbdavau tik vasaros laiku dirbdamas įvairius nekvalifikuotus darbus. Paskutiniais studijų metais susibendravome su mano dėstytoju Algirdu Baltrušaičiu, su kuriuo pradėjome projektuoti klijuoto medžio konstrukcijas. Tikriausiai jo dėka supratau, kad konstruktoriaus darbas tam tikra prasme ne vien techninis, bet ir kūrybinis. Medinės konstrukcijos yra naudojamos ten, kur reikalinga estetika ir jaukumas. Dirbau keliuose darbuose vienu metu iki kol įvyko 2008 metų krizė, kuri privertė smarkiai pagalvoti apie savo tolimesnius karjeros planus. 2009 metais „Kelprojekto“ Tiltų skyrius plėtėsi, taigi išsiunčiau savo CV. Tuo metu Gintaras Bajoras (gerai žinomas tiltininkas) mane priėmė į darbą. Ir tai, kad aš čia dirbu jau 12 metų, šioks toks įrodymas, kad įmonė turi įdomių darbų ir galimybių tobulėti. Žmonės, su kuriais teko dirbti, turėjo didelę patirtį ir norėčiau keletą jų prisiminti: Juozas Plavinskas, Vaidas Mickevičius, Žana Lašienė, Modestas Tvysa, buvo ir kitų. Čia pajutau potencialą ir didelės įmonės galimybes kaupti inžinerines žinias ir matyti, kaip vystomi valstybinės reikšmės infrastruktūros objektai.

Papasakok, kaip atrodo Tavo darbo diena.

Man darbas prasideda nuo 8 val. tačiau aš į darbą atvažiuoju tarp 7-8 val. Diena prasideda nuo susitikimų kalendoriaus. Susitikimams reikia ruoštis, o tai iš anksto padiktuoja dienos ir darbo tvarką. Didžioji dalis mano susirinkimų – anglų arba švedų kalbomis. Darbo dienos nėra vienodos ar monotoniškos ištisus metus. Būna dienų, kai atlieku vien skaičiavimus arba atvirkščiai, didžiąja dalimi tenka skirstyti darbus ir dalyvauti susirinkimuose. Dažniausiai – tai darbas prie darbo stalo namuose arba biure. Būna ir komandiruočių, tačiau jų skaičius smarkiai sumažėjo atsiradus karantino suvaržymams. Geriausios dienos yra tos, kurių metu kažką naujo išmoksti ar sukuri, suvoki paslėptus dalykus, neaprašytus knygose. Nuobodžios tos, kai visa diena skirta susirinkimams, derinimams ir kitiems administraciniams reikalams.

Prisimink, su kokiais didžiausiais projektais yra tekę dirbti ir su kokiais dirbi šiuo metu?

Pirmasis didesnis projektas, prie kurio dirbau, buvo Vilniaus Pietinis aplinkkelis. A1 automagistrale artėjant prie Vilniaus gali nusukti į dešinę link Baltarusijos, kur netoliese, dar Vilniaus teritorijoje, galima matyti keletą naujų statinių. Ten buvo keli dideli automobiliniai viadukai. Gana įdomus projektas buvo Marijampolėje dviejų lygių sankryžos su geležinkeliu Gedimino gatvėje rekonstravimas. Reikėjo projektuoti tunelį, atramines sienas sudėtingose geologinėse sąlygose.

Marijampolės Gedimino g. dviejų lygių sankryžos rekonstravimas. Statybos ir įvykdytas projektas.

Nuo 2015 metų pradėjau dirbti su švediškais projektais.  Ten projektai gerokai didesni nei Lietuvoje. Vienas įdomesnių projektų Slussen, Stokholmo centre, kur atlikome detalius gelžbetoninių krantinių skaičiavimus.

Slussen, Stokholmas

Paskutinius du metus dirbau prie projekto Mälarbanan, kur miesto teritorijoje dvi geležinkelio vėžės keičiamos į keturias. Buvo įdomu atlikti gana sudėtingų konstrukcijų, preliminarius skaičiavimus. Šiuo metu tęsiu darbą prie Mälarbanan projekto kitame ruože, kur projektuojame atramines ir akustines sienas.

Mälarbanan

Kaip pastaraisiais metais keitėsi tiltų inžinieriaus specialybė?

Šioje specialybėje kaip ir kitose srityse atsirado nemažai skaitmenizacijos. Kažkada nuo braižymo lentų prie AutoCAD sunku buvo pereiti, dabar pereiname nuo AutoCAD prie 3D parametrinio modeliavimo. Norint atlikti sudėtingesnes užduotis reikalingos ir programavimo žinios. Konstrukcijų skaičiavimo skirtyje paskutinius 20 metų tikriausiai labai daug kas nesikeičia, gal tik tiek, kad atsiranda labai daug paruoštų kompiuterinių programų konstrukcijų skaičiavimams atlikti. Tai šiek tiek palengvina inžinieriaus darbą, gali atlikti daugiau užduočių vienu metu ir taip sukaupti patirtį per trumpesnį laiką.

Kas šiame darbe Tave labiausiai žavi ir motyvuoja?

Kad ir kaip tai banalu bebūtų – galimybė tobulėti. Ši specialybė reikalauja atidumo, susikaupimo, atsakomybės, tačiau matant pastatytus tiltus ar kitas konstrukcijas jautiesi nuveikęs kažką naudingo. Gal tai šiek tiek ir motyvuoja. Esi paprastas žmogus, bet prisidedi prie didelių projektų, kuriais žmonės vėliau naudojasi.

Kokios asmeninės, charakterio savybės reikalingos šiame darbe?

Darbas yra specifinis, žmonės turi būti žingeidūs, turi norėti gilintis į smulkmenas, taip pat turi būti užsispyrę, ieškodami atsakymų į klausimus ar bandydami išspręsti uždavinius savarankiškai. Visgi reikia nemažai skaityti, nuolat mokytis. Sakyčiau kantrybė ir susikaupimas – vienos svarbiausių savybių. Jeigu prie to dar pridėsime komunikabilumą, iniciatyvumą ir kūrybingumą – tai būtų puikus derinys.

O kaip atrodo Tavo laisvalaikis? Kokie Tavo pomėgiai ir veikla po darbo?

Šiuo metu juokais galima pasakyti, kad šeima yra pagrindinis mano laisvalaikis. Mano žmona čia nusijuoktų ir pasakytų, kad darbas yra visas mano laisvalaikis. O jeigu rimtai, tai kai būnu pavargęs, žiūriu Netflix filmus, daugiausia su dokumentikos ar istorijos potekste. Kai darbe nebūna įtampos, skaitau istorines knygas  ir istorinius romanus. Kartais skaitau straipsnius įvairiomis temomis ir klausausi „podkastus“ užsienio kalbomis. Pradėjau šiek tiek domėtis investavimu. Mėgstu sportą. Dažnai žaisdavau krepšinį, dabar kartais žaidžiu lauko tenisą, plaukioju baseine, o vasarą bėgioju.