2024-06-28

Užsienio rinkos tiltų skyriaus projekto dalies vadovas Povilas Goberis jau ne vienus metus dirba su švediškais projektais, kurie jį žavi savo dydžiu ir įvairovę. Paprašėme jo papasakoti apie darbo su tarptautiniais projektais specifiką bei privalumus.

Prie kokio projekto dirbate šiuo metu? Kokios tavo atsakomybės?

Jau porą metų kartu su kolegomis iš Švedijos ir Lenkijos dirbame prie E18 greitkelio Stokholme, kuris plečiamas, siekiant padidinti eismo pralaidumą. Tai kompleksinis projektas, apimantis naujų tiltų statybą, senų atnaujinimą, kelio platinimą ir kt. Mūsų komanda atsakinga už poros tiltų projektavimą, o man patikėtas Team Leader vaidmuo. Aš ne tik skaičiuoju ir projektuoju, bet dar ir koordinuoju kolegų darbą: esu atsakingas, kad darbai būtų atlikti laiku, teikiu klausimus užsakovams ir projekto vadovams, esu tarsi tarpininkas tarp Tiltų skyriaus ir kitų inžinierių bei TA (švediškas projekto dalies vadovo atitikmuo).

Šiuo metu projektas yra detalių sprendinių etape: darome detalius brėžinius, atliekame skaičiavimus, užsakovui teikiame galutinę dokumentaciją, pagal kurią bus vykdomos statybos. Taip pat vykdysime projektavimo darbus statybų etape.

Kokiu tikslu vykote į komandiruotę Stokholme?

Kartą per metus, pagal galimybes, važiuojame į komandiruotes tiek apžiūrėti objektų, tiek sustiprinti santykių su Švedijos komanda, tiek pamatyti šios įspūdingos šalies. Sakau „įspūdingos“, nes gamta ten kitokia, pvz., projektuojami tiltai gražiai įsilieja tarp uolų.

Dažniausiai iškeliaujame projekto pradžioje, norėdami susipažinti su būsimais kolegomis, projektu, aiškiai pasiskirstyti atsakomybes, aptarti komunikacijos ir kitus klausimus. Bet prie dabartinio projekto dirbame antrus metus, tad šįkart susitikę aptarėme, ką pasiekėme ir kaip dirbsime toliau. Diskutavome ir dalinomės išmoktomis pamokomis.

Taip pat vykome į objektų vietas. Nors mūsų projekte intensyvios statybos nevyksta, bet būsimi tiltai kils jau prie ten esančių statinių, tad apžiūrėjome juos, susipažinome su švediškų tiltų problemomis. Tokios detalės vėliau praverčia. O objektus visada įdomu apžiūrėti realybėje. Pavyzdžiui, ten stovi 590 m tiltas – kai žiūri ekrane, neatrodo toks didelis, bet kai po juo atsistoji, visai kitas jausmas.

Na ir skyrėme laiko komandiškumui stiprinti. Kolegos Švedijoje mus visada labai šiltai sutinka. Bendraujame, kartu pietaujame. Smagu susitikti kolegas, su kuriais dirbai anksčiau, sužinoti, kaip jiems sekasi.

Kaip prasidėjo tavo kelias prie užsienio rinkos (cross-border) projektų?

Iš pradžių dirbau su lietuviškais projektais. Kai pasiūlė pereiti prie švediškų – sutikau, nes užsienio projektai atrodė įdomūs, norėjau daugiau išmokti, įgauti įvairesnės patirties. Be to, man visada buvo įdomiau dirbti prie didelių objektų, su kuriais užsienio rinkoje turbūt susiduriame dažniau. Iš pradžių buvau paprastas inžinierius, o paskutiniais metais išsilaikiau tam tikrus atestatus ir dabar esu Team Leader pozicijoje.

Kai klausia, gal noriu grįžti prie lietuviškų projektų, atsisakau. Esu labiau įsigilinęs į švediškus reikalavimus, specifiką, tad, norint grįžti, daug dalykų reikėtų prisiminti. Taip pat nenoriu blaškytis. Manau, kad geriau mokėti vieną dalyką gerai, negu kelis po truputį – tai suteikia užtikrintumo, kuris mūsų veiklos srityje labai svarbus.

Kuo naudingas darbas prie tarptautinių projektų?

Įvairiausių galimybių yra tiek dirbant su lietuviškais, tiek su tarptautiniais projektais. Tik tarptautinėje rinkoje dar gali patobulinti savo anglų kalbą bei mokytis iš užsienio praktikos. Tai papildomos galimybės augti.

Su tarptautiniais skirtumais susidūriau dar magistrantūroje. Rinkausi jungtines inžinerijos studijas VGTU (dabar Vilnius TECH) ir Rygos technologijų universitete (Riga Technical University). Vienus metus mokiausi Lietuvoje, kitus – Latvijoje. Ten susipažinau su latvių patirtimi. Pavyzdžiui, latviai mėgsta statyti medinius tiltus pėstiesiems, o Lietuvoje tai nėra populiaru.

Manau, kad mokslai užsienyje ar darbas su tarptautiniais projektais atveria papildomų galimybių, suteikia papildomų žinių, o paskui gali rinktis, kas labiau patinka. Visada naudinga ko nors iš kitų išmokti, nes kiekviena šalis turi savo patirtį, istoriją. Tada gali lyginti praktikas: ar pas mus geriau, ar pas juos, o gal sujungus išeina kažkas dar geresnio.

Ar nesudėtinga bendrauti su skirtingų šalių komanda?

Kultūrinių skirtumų tikrai yra. Švedai daugiau tariasi prieš priimdami sprendimus, analizuoja įvairias perspektyvas. Taip pat jie stengiasi visuomet išlikti ramūs ir suteikti ramumo jausmą savo kolegoms, nesvarbu, ar vėluojama, ar kas nors nepasisekė. O bendrauti su jais lengva: švedai visada mandagūs, nepertraukia kalbant, išklauso. Nors pradžioje anglų kalba buvo labai laužyta, niekas to nesureikšmino, tol kalbėdavom, kol išsiaiškindavom. Pamažu kalba gerėjo, išmokau švediškų terminų ir tapo lengviau. Dabar lietuviai sulaukia komplimentų dėl anglų kalbos.

Kokie projektai per šiuos metus labiausiai įsiminė?

Darbo su švediškais projektais pradžioje teko dirbti prie TSK10 projekto pasiūlymų etape, kuris apėmė kelias dešimtis objektų, tarp jų buvo ir labai ilgų tiltų. Teko prisidėti rengiant įvairių tipų statinių pasiūlymus. Labai patiko toks dinamiškas darbas: vieną savaitę vieną tiltą braižai, kitą savaitę – jau kitą. Įsiminė FSE309 projektas, nes dirbdamas prie jo ne tik braižiau: pirmą kartą buvo parodytas pasitikėjimas manimi ir atlikau skaičiavimus. O dirbdamas prie E18 greitkelio pirmą kartą patirtį kaupiu kaip Team Leader.

Kodėl apskritai pasukai į tiltų projektavimą?

Taip susiklostė gyvenimas, kad mokykloje patiko ir sekėsi fizika bei matematika. Kai nusprendžiau laikyti valstybinį lietuvių kalbos egzaminą ir apie tai pasakiau lietuvių kalbos mokytojai, ji atsakė: „Ir kalakutas galvojo…“ (šypsosi).

10 klasėje į mokyklą atvažiavo dėstytojai iš VGTU Tiltų katedros ir pareklamavo specialybę. Sudomino ir nusprendžiau stoti – esu gyvas pavyzdys, kad reklama veikia. Mano tėvas – statybininkas, tad nuo pat vaikystės buvau supažindintas su šia sritimi. Jei nebūtų pareklamavę tiltų inžinerijos, būčiau pirmu numeriu rašęs statinių inžineriją.

Tiltai mane sužavėjo savo dydžiu ir įvairove. Nors projektai gali turėti panašumų, bet kiekviename reikia iš naujo priimti sprendimus, juos pritaikyti, negali tiesiog kopijuoti. Tai atrodė kaip iššūkis. Challenge accepted.