Tarptautinės svarbos projektas „Rail Baltica” yra unikalus savo mastu ir geležinkelių infrastruktūros projektavimo sprendiniais. Šis projektas leis pagerinti susisiekimą tarp Europos Sąjungos ir Baltijos šalių bei tarp Baltijos ir Šiaurės valstybių, ir išskirs Lietuvą vienintele iš buvusių Sovietų Sąjungos valstybių, turėsiančią europinę geležinkelio vėžę.

„Tiesiant ar rekonstruojant geležinkelius, taikome ilgalaikį patvarumą, ekonomiškumą ir saugumą užtikrinančius sprendimus. Buvusios sovietinės valstybės, projektuodamos geležinkelius, ilgą laiką didžiausią dėmesį skyrė tik viršutinei kelio konstrukcijai ‒ bėgiams, pabėgiams, balastui, o ilgalaikį kelio patvarumą ir saugumą užtikrinantys žemės sankasos sutvirtinimai likdavo antrajame plane. Šiame projekte didelį dėmesį skiriame sankasos sutvirtinimui – tai padės išvengti jos deformacijų bei leidžia sumažinti eksploatacinius geležinkelio kaštus”, – sakė Rimantas Nugaris, UAB „Kelprojektas” geležinkelių infrastruktūros projektavimo direktorius.

Projektuodami „Rail Baltica” geležinkelio Marijampolė-Kazlų Rūda-Kaunas rekonstrukciją, „Kelprojekto” inžinieriai pasitelkė naujausią programinę įrangą, leidžiančią detaliai įvertinti padėtį bei parinkti geriausius saugumo, aplinkosaugos, higieninių reikalavimų ar neįgaliųjų infrastruktūros sprendimus.

Prie „Rail Baltica” projekto skirtingu metu ir trukme dirbo virš 60 specialistų. Pradedant objekto tyrinėjimo ir baigiant derinimo darbais, šis projektas buvo rengiamas pusantrų metų.

Vieno moderniausių kelių infrastruktūros objektų Lietuvoje, Jakų žiedinės sankryžos, dviejų etapų rekonstrukcijos darbų projektavimas truko beveik keturis metus. Pagal parengtus projektus, pirmuoju etapu pastatyta ilgiausia Lietuvoje estakada Kaunas-Klaipėda, antruoju – suprojektuotos dvi estakados kryptimis Kaunas-Palanga ir Palanga-Kaunas.

Intensyviausiai šalyje naudojamas užmiesčio eismo žiedas nuo šiol atitinka aukščiausius Europos kelių infrastruktūros standartus, išsiskiria inovatyviais, efektyviais sprendimais tiek eismo srautų reguliavimo, tiek statinių konstrukcijos srityse, ir yra didžiausia tokio tipo sankryža Lietuvoje.

„Iki šiol dėl per mažo pravažumo problemine buvusi sankryža nuo šiol užtikrins sklandų didesnių automobilių srautų judėjimą. Taikomi sprendimai taip pat prisidės prie aplinkosaugos – trumpiau automobiliams stovint sankryžose, į gamtą patenka mažesnis jų išmetamų dujų kiekis.

Jakų žiedine sankryža per parą pravažiuoja apie 25 tūkst. automobilių. Kituose intensyviuose šalies užmiesčio žieduose per 24 val. vidutiniškai pravažiuoja 3-6 tūkst. automobilių.

Svarbaus magistralinio kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda dalyje esantis „Jakų žiedas” jungia šešis kelius: Kaunas-Klaipėda, Klaipėda-Liepoja, Kaunas-Jurbarkas-Klaipėda, Jakai-Dovilai, Klaipėdos miesto ir Tilžės gatvės bei Klaipėda-Kaunas atkarpas. Rekonstrukcijos projektas skirtas užtikrinti tolydų eismą Vilniaus-Klaipėdos, Vilniaus-Palangos bei Klaipėda-Palanga ir Kaunas-Šilutė kryptimis.